Laivybos kliūčių šalinimo Kuršių mariose įgyvendinant projektą „Pietų Baltijos krantas – ilgalaikių laivybos krypčių tarp šalių kūrimas MARRIAGE bendradarbiavimo tinklų pagrindu“: galimybių studija

Studiją sudaro dvi pagrindinės dalys apie vandens turizmo plėtotę Kuršių marių regione ir laivybos kliūčių šalinimą Kuršių marių baseine. Šioje galimybių studijoje apžvelgiama gamtinė, istorinė ir kultūrinė Kuršių marių regiono raida, laivybos istorija, pristatoma dabartinė gamtinė aplinka ir jos geografiniai ypatumai, turizmo ir laivybos infrastruktūros. Pirmoje studijos dalyje aptariami strateginiai regiono savivaldybių sprendimai vandens turizmo plėtotei, pateikta surinkta ir susisteminta informacija ir įvairūs rodikliai apie veikiančias vandens turizmo ir laivybos paslaugas teikiančias įmones, bendrąsias turizmo ir svetingumo paslaugas, turistų srautus, išskirti perspektyviniai vandens turizmo plėtotės teritoriniai arealai Klaipėdoje, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose. Nustatytos vandens turizmo esamos situacijos sąlygos ir jų pagrindu pateikti pasiūlymai vandens turizmo plėtotei Kuršių marių regione (Kuršių marių pakrantėse, Dangės ir Minijos upėse, Nemuno deltos upyne). Antrojoje studijos dalyje pateikta susisteminta informacija ir duomenys apie Kuršių marių regiono uostus, prieplaukas, krantines, nustatytos ir detalizuotos svarbiausios kliūtys laivybai. Išskirtos ir detalizuotos meteorologinės, gamtinės-fizinės, informacinės, infrastruktūrinės-techninės kliūtys, aplinkosaugos ir teisiniai reikalavimai, kurie sąlygoja laivybą Kuršių marių baseine. Taip pat pateikti mažųjų laivų savininkų apklausos rezultatai dėl laivybos kliūčių šalinimo ir vandens turizmo skatinimo, vandens turizmo plėtojimo ir laivybos kliūčių šalinimo PEST ir SSGG analizės. Remiantis šių analizių duomenimis, pateikiami pasiūlymų laivybos kliūčių šalinimui ir vandens turizmo plėtotei veiksmų planai. Studijoje retrospektyviniu metodu aptariamos sąlygos, galimybės vandens turizmo plėtojimui, naujų maršrutų sudarymui, keleivinės linijinės ir žiedinės laivybos propagavimui atsižvelgiant į situacijas praeityje, kuomet kasdien kursuodavo keleiviniai laivai (garlaiviai) iš pietinio marių kranto į Klaipėdą (buv. Mėmelį), o Juodkrantė tuo metu buvo keleivinės laivybos centru Kuršių marių regione. Taip pat siūloma stiprinti vandens turizmo sistemų plėtojimą rytiniame marių krante, įveiklinant Dangės, Minijos, Skirvytės upes ir Karaliaus Vilhelmo kanalą (iškasant papildomą kanalą į marias) vandens turizmo veiklų organizavimui, siejant su kitomis turizmo rūšimis, tokiomis kaip dviračių turizmu, kaimo turizmu, gamtos ir kultūros pažintiniu turizmu. Siūloma formuoti naujus farvaterius nuo rytinio Kuršių marių kranto į pagrindinį farvaterį. Nurodomi svarbiausi uostai ir prieplaukos, kurie turi sudaryti vandens turizmo tinklą, pateikiami pasiūlymai laivybos problemų mažinimui, siekiant didinti Kuršių marių baseino patrauklumą laivybai ir plėtojant tarptautinę laivybą stiprinti integraciją su kitais Pietų Baltijos pakrančių regionais. Esminės šios studijos išvados – Kuršių marių regione nėra vieningos vandens turizmo ir laivybos plėtotės vizijos, t. y. sisteminio erdvinio planavimo, kurio dėka vyktų nuoseklūs plėtotės procesai, ypač atnaujinant ar kuriant naują infrastruktūrą laivybai. Taip pat dar išlieka silpnas regiono savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimas skatinant pramoginės ir keleivinės laivybos bei vandens turizmo paslaugų organizavimą, tačiau akivaizdžiai pastebimi teigiami pokyčiai bendradarbiavimo sąveikoje tarp viešojo ir privataus sektoriaus, ypač rytinėje Kuršių marių dalyje.