Erdvinio planavimo ir modeliavimo principų taikymas vertinant mažųjų uostų ekosistemų patrauklumą įvairaus tipo linijinės laivybos plėtojimui

Abstract

Linijinės laivybos erdvinis planavimas ir modeliavimas darnios plėtros principais Baltijos jūros regiono valstybėse atlieka svarbų vaidmenį nacionalinės jūrų ūkio ekonomikos stiprinimui ir jos konkurencingumo didinimui bei stiprina Klaipėdos regiono bei išvestinio Kuršių marių regiono tapatybes ir svarbą Lietuvai, turinčiai trumpiausią pakrantę prie Baltijos jūros, kai laivyba labiausiai intensyvi tik uosto akvatorijoje. Linijinės laivybos intensyvinimo galimybė Kuršių mariomis iki šiol lieka nepanaudotu potencialu, kuris gali sumažinti intensyvią laivybą Klaipėdos uosto akvatorijoje. Linijinės laivybos erdvinis planavimas ir modeliavimas retrospektyvinės, erdvinės, kiekybinės ir kokybinės analizės metodais skatina tirti ir kurti sisteminį metodinį modelį linijinės laivybos intensyvinimui. Mažųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūra bei jų verslo ekosistemos itin išsamiai tiriamos visose Baltijos jūros regiono valstybėse, tuo pačių tiriama pakrančių infrastruktūra, vietos verslo modeliai ir vietos ekonomikos būklė. Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimų itin trūksta, ir linijinė laivyba mariomis mažiausiai plėtojama kaimyninių valstybių kontekste. Atlikus tokio pobūdžio tyrimus visada atsiranda poreikis atlikti linijinės laivybos erdvinį planavimą ir modeliavimą tarp mažųjų uostų ir prieplaukų, analizuojant jų ekosistemas, nes esant didesnei galimybei organizuoti linijinę laivyba tarp mažųjų uostų ir prieplaukų, mažėja sausumos transporto sistemų neigiamas poveikis pakrančių aplinkai, tačiau didėja pakrančių patrauklumas turizmui, jų ekonominei plėtrai, pakrančių infrastruktūros modernizavimui.