Tuštumos problematika Heideggerio filosofijoje: komparatyvistinė analizė [pradžia]
| Year | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2008 | 56 (pradžia) | 178 | 188 |
| URI | Access Rights |
|---|---|
| https://hdl.handle.net/20.500.14911/121714 | |
| Straipsnis | Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access) |
Straipsnyje nagrinėjama tuštumos problematika Martino Heideggerio kūryboje, ypač vėlyvojoje, pozityvi tuštuma, non finito, nutylėjimas, neišsakomumas, nevienareikšmiškumas. Atskleidžiami Heideggerio ir Tolimųjų Rytų filosofinių idėjų, ypač daoistinės tuštumos, sąlyčio taškai: parodoma, kad vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiu Heideggerio dėmesys vis dažniau nukrypdavoį Rytus, o Daoizmo, Chan, Dzenbudizmo tekstuose jis aptiko nemažai patrauklių filosofinių idėjų, visų pirma - tuštumą, neužbaigtumą, Nieką, neveikimą. Tačiau šis tyrimas nėra skirtas vien tik komparatyvistinei Heideggerio ir daoistų filosofinių idėjų analizei, šis vokiečių filosofas pasirinktas todėl, kad jis originaliai ir iš esmės nagrinėjo tuštumos ir Niekio problematiką. Taigi į heideggerišką tuštumą šiame straipsnyje žvelgiama kaip į įdomią, savaime vertingą problematiką, o ne tik veidrodį, kuriame atsispindi daoistinės tuštumos šešėliai. Autorė parodo, kad tuštuma Heideggerio tekstuose aptinkama kaip galimybių tuštuma; esminė daikto (taurės) tuštuma; taip pat tuštuma, atsiverianti per įvykį, kuomet aplinka ištuštinama nuo nereikalingų daiktų. Tuštuma kaip struktūra, rezultatas Heideggerio filosofijoje gali atsiverti kaip prošvaistė, proskyna, atvirumas, o tuštumos aktyvumas perteikiamas tokiais terminas kaip romumas bei įvykis.
This article deals with the question of emptiness in Heidegger's philosophy, examining topics such as non finito, un-thought, silence, and ambiguity, which became particularly important in Heidegger's later works. Special attention is paid to the question of interfaces between Heidegger's and Chinese, particularly had a sincere conceptions of emptiness. My aim is to argue that, particularly in his later period, Heidegger had a sincere interest in Eastern thought, particularly in Daoism and Zen Buddhism, where he found some ideas that were close to his own way or thought - for example, emptiness, nothingness, and non-action. The questions of influence - of Eastern thought on Heidegger's work - while interesting, is of secondary significance it) comparison with the independent congruence of ideas. So, this essay isn't devoted exclusively to a comparative analysis of Heidegger's philosophy and Asian thought. Rather, the author is interested in Heidegger's interpretation of emptiness, which she found particularly original and insightful. The author shows that the emptiness found in Heidegger's thought can have different faces - to he for example empty of possibilities of the emptiness of a thing (vessel). The emptiness discussed in Heidegger's thought could arise as in opening or be the result of appropriation, as well as letting-be or releasement.
IDS Number: 360WC.