Kūrybinės industrijos: kūrybingumo komunikacija
| Year | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2010 | 1 | 40 | 47 |
| URI | Access Rights |
|---|---|
| https://hdl.handle.net/20.500.14911/126258 | |
| http://www.smd.kf.vu.lt/Joomla/dokumentai/leidinys/vu_kf_smd_konf_rinktiniai_rastai_nr1.pdf | Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access) |
Kūrybingumo samprata remiasi aiškinimu, kad kūrybingumas yra gebėjimas atrasti nauja. Mokslas kūrybingumą aiškina kaip divergentinio mąstymo išdavą, neatsiejamą nuo originalumo, naujumo; jam nebūtinai taikoma tinkamumo sąlyga. Kūrybingumas dažniausiai siejamas su menais ir literatūra, tačiau nūdienos mokslas vis dažniau pripažįsta, kad kūrybingumas yra inovacijų ir išradimų esmė, todėl yra gyvybiškai svarbi tokioms sritims kaip verslas, ekonomika, architektūra, industrinis dizainas, grafinis dizainas, matematika, muzika, fizika, chemija, gamtos mokslai, inžinerija, edukologija ir kt. Kūrybinės industrijos remiasi daugiau idėjų nei fiziniu kapitalu. Naujoji kūrybos ekonomika yra kuriama informacinių bei komunikacijos technologijų pagrindu. Kūrybos ekonomikos viena pagrindinių savybių – informacijos vartojimas kuriant nuosavą jos turinį. Kūrybos ekonomikos poveikis yra didžiausias ne per tradicines kūrybines industrijas, o per įgūdžių ir verslo modelių panaudojimą kuriant organizacijų vertę ir komunikuojant intelektinį kapitalą per naująsias kūrybines industrijas.