Makroekonominių rodiklių įtakos akcijų kainai vertinimas
Recenzentas / Rewiewer | |
Seiranov, Jusif | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame magistriniame darbe analizuojamas makroekonominių rodiklių poveikis akcijų indeksų kainoms, lyginant Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos finansų rinkas. Tyrimo aktualumą lemia didėjantis finansų rinkų jautrumas makroekonominiams pokyčiams, ypač po 2020 m. pandemijos, kai pinigų politikos sprendimai ir ekonominis neapibrėžtumas reikšmingai paveikė investuotojų elgseną ir kapitalo srautus.Darbo tikslas - įvertinti, kaip pagrindiniai makroekonominiai rodikliai veikia pasirinktų akcijų indeksų kainas skirtingose ekonominėse ir monetarinėse aplinkose. Tyrimo objektas - JAV ir Japonijos akcijų rinkos, atitinkamai analizuojant S&P 500 ir Nikkei 225 indeksus. Darbe nagrinėjami penki pagrindiniai makroekonominiai rodikliai: infliacija, palūkanų normos, nedarbo lygis, bendrojo vidaus produkto augimas ir 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas.Tyrime taikomi statistinės analizės metodai: koreliacinė analizė ir daugianarė regresinė analizė, leidžianti įvertinti tiek atskirų rodiklių, tiek jų bendros sąveikos poveikį akcijų indeksų dinamikai 2015-2024 m. laikotarpiu. Empiriniai rezultatai parodė, kad makroekonominių rodiklių poveikis akcijų rinkoms nėra vienodas: JAV rinkoje didesnį vaidmenį atlieka palūkanų normos ir infliacijos lūkesčiai, o Japonijoje statistiškai reikšmingu veiksniu išsiskiria ilgalaikių obligacijų pajamingumas, kuris investuotojų vertinamas kaip ekonomikos normalizavimo signalas.Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad tų pačių makroekonominių rodiklių poveikis akcijų kainoms priklauso nuo šalies ekonominės struktūros, pinigų politikos režimo ir investuotojų lūkesčių. Darbo rezultatai gali būti naudingi investuotojams, finansų analitikams ir ekonomikos politikos formuotojams, siekiantiems geriau suprasti makroekonominių veiksnių perdavimo mechanizmus finansų rinkose.
This master's thesis examines the impact of macroeconomic indicators on stock market index prices by comparing the financial markets of the United States and Japan. The relevance of the study is driven by the increasing sensitivity of financial markets to macroeconomic developments, particularly after the 2020 pandemic, when monetary policy decisions and heightened economic uncertainty significantly influenced investor behavior and global capital flows.The aim of the thesis is to assess how key macroeconomic indicators affect stock index prices under different economic and monetary conditions. The object of the research is the stock markets of the United States and Japan, represented by the S&P 500 and Nikkei 225 indices, respectively. The analysis focuses on five main macroeconomic indicators: inflation, interest rates, unemployment rate, gross domestic product (GDP) growth, and the yield on 10-year government bonds.The study applies statistical methods, including correlation analysis and multiple regression analysis, which allow for the evaluation of both individual effects and the combined influence of macroeconomic variables on stock index dynamics over the period 2015-2024. The empirical results indicate that the impact of macroeconomic indicators on stock markets is not uniform across countries. In the U.S. market, interest rates and inflation expectations play a more prominent role, whereas in Japan the yield on long-term government bonds emerges as a statistically significant factor, interpreted by investors as a signal of economic normalization.The findings suggest that the effect of identical macroeconomic indicators on stock prices depends on a country's economic structure, monetary policy regime, and investor expectations. The results of this thesis may be valuable for investors, financial analysts, and economic policymakers seeking to better understand the transmission mechanisms of macroeconomic factors in financial markets.