Disertacijoje nagrinėjamos automatizuotai valdomos transporto priemonės (TP) pakabos ir ratų pozicionavimo sistemos ir kuriami valdymo algoritmai, skirti važiavimo komfortui užtikrinti. Taip pat atsižvelgiama į TP valdomumą, nes pakabos sistema veikia nuolatinio kompromiso ribose tarp važiavimo komforto ir TP valdomumo. TP pakabos ir ratų pozicionavimo sistemos yra veikiamos kintančių parametrų. Dėl šios priežasties valdymo algoritmai turi užtikrinti sistemos stabilumą įvairiomis sąlygomis ir spręsti parametrų neapibrėžtumą. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros sąrašas, autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas ir 4 priedai. Įvadiniame skyriuje įvardijama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, suformuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai. Taip pat aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pateikiamos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos, pranešimai mokslinėse konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje nagrinėjamas važiavimo komforto ir TP valdomumo kompromisas bei objektyvios įvertinimo metrikos ir testai. Atsižvelgiama į įvairių pakabos charakteristikų, konstrukcijų ir aktyviųjų elementų poveikį TP dinamikai. Pristatomi kitų autorių sukurti pakabos ir ratų pozicionavimo sistemų valdymo algoritmai. Taip pat nurodomi važiavimo komforto modeliavimo ir tyrimų metodai. Antrajame skyriuje apibrėžiamas metodologinių tyrimų planas. Pateikiami sudaryti matematiniai TP modeliai ir jų prielaidos. Detaliai aprašomos modeliuojamos TP posistemės ir pavaros, kurių poveikis ypač svarbus vertinant važiavimo komfortą ir sukurtų valdymo algoritmų efektyvumą. Taip pat detalizuojami bazinių – palyginamųjų ir sukurtų valdymo algoritmų įvesties ir išvesties parametrai bei valdymo dėsniai. Trečiajame skyriuje pateikiama sukurtos matematinio modelio ir aparatines įrangos sąsajos architektūra, veikimo principas ir validavimas. Taip pat apibrėžiama eksperimentų atlikimo metodika testuojant ratų pozicionavimo ir pakabos valdymo sistemas. Ketvirtajame skyriuje pateikiami matematinių modelių, sudarytų pakabos ir ratų pozicionavimo sistemų valdymo algoritmų modeliavimo rezultatai bei atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai. Atliekama rezultatų analizė. Disertacijos tema yra paskelbti penki moksliniai straipsniai – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Web of Science duomenų bazę.

One DOCX file contains written questionnaire responses from Handlová (Slovakia), Most and Zlín (Czechia), and excerpts from qualitative interviews about the scientific settlement of Piatykhatky in Kharkiv, Ukraine. Preparation for the Piatykhatky interviews and the interviews themselves took place between November 2024 and March 2025. The collection includes material from 16 main respondents. It retains the Czech, English, Russian and Ukrainian texts, including the Ukrainian translations supplied with the two Czech questionnaires.

The dataset comprises five PDF files with drawings of Eisenhüttenstadt, Karviná, Kohtla-Järve, Schwedt and Visaginas. The drawings highlight each town’s industrial zone and the buildings constructed during the socialist period, from the 1950s through the 1980s. They were prepared between August and October 2025.

The dataset comprises 2,592 photographs taken by Kateryna Didenko during fieldwork at 28 locations in seven countries between December 2024 and March 2026. The table lists the locations, fieldwork dates, photograph counts and file formats.

The article develops a methodological framework for analysing trajectories of identity reframing and for examining the post-socialist development of monotowns in Eastern and Central Europe. The methodology employs an interdisciplinary comparative case study approach, used as a meta-method and encompassing a multi-level research structure, aimed at providing a foundation for developing recommendations for rethinking Piatykhatky’s (Kharkiv, Ukraine). The methodology can subsequently be applied to other monotowns in Ukraine.

Post-socialist monotowns and mono-functional urban districts face interrelated economic, spatial, institutional, and identity crises, yet their transformation trajectories vary. Building on the previously developed methodological framework, the study implements its second stage by selecting reference cases and reconstructing transformation trajectories in Central and Eastern Europe. Seven weighted criteria—identity reframing, multi-level governance and actors, cultural vitality, economic diversification, heritage and architectural significance, positive physical transformation, and regional connectivity—were applied to nine purposively selected cases in Estonia, Lithuania, Poland, Germany, the Czech Republic, and Slovakia. Scores ranged from 1.40 to 4.05; five cases were retained, comprising a stable four-case core and a weight-sensitive fifth case selected for typological and target-context complementarity. Cross-case analysis identified four overlapping contours: crisis-adaptive, institutional-spatial, heritage-symbolic, and cultural-everyday. Transformation was asynchronous and non-linear: symbolic, institutional, cultural, spatial, and economic changes unfolded in different sequences, while economic diversification remained limited or moderate in most cases. Given theory-informed, author-assigned weights and a regionally bounded, typologically heterogeneous sample, the ranking is a case-selection tool rather than a measure of transformation success. The reconstructed trajectories provide the analytical basis for the subsequent assessment of their transferability to Piatykhatky (Kharkiv, Ukraine).

The study examines grassroots initiatives in Visaginas, Lithuania, a post-industrial town undergoing structural transformation after the closure of the Ignalina Nuclear Power Plant. It is an example of a shrinking town - urban areas facing demographic decline, economic decline, and social problems. The focus is on the potential for local action to advance a post-carbon future in the face of social vulnerability and resource constraints. The analysis considers social, cultural, and spatial challenges and the impact of grassroots initiatives in shaping local narratives of sustainable development. Results show that grassroots initiatives strengthen social ties, promote cultural and environmental interaction, and redefine the city as a space for sustainable development. Particular attention is given to the synergy between local actors and professionals. Key barriers to long-term sustainability and scalability are also identified. The study's novelty lies in integrating urban analysis with an assessment of the transformative potential of local action in a multicultural post-industrial context. Practical value lies in identifying factors that promote or hinder the sustainability of such initiatives and identifying mechanisms adaptable to other shrinking cities going through similar transitions. The case of Visaginas is an example of the potential application of “resilience from below” in sustainable urban development.

Pastaruosius kelerius metus galima vadinti tink lalaidžių (angl. podcast) era. Būtent dėl šios priežasties VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) atstovai nusprendė nelikti nuošalyje ir sukurti savo pokalbių platformą.

Kaip keičiasi universiteto vaidmuo, kai jį vertini iš dviejų skirtingų perspektyvų: buvusio studento, šiandien tapusio dėstytoju ir dabartinio studento, tik pradedančio savo akademinį kelią? Kaip universitetą mato žmogus, kelią jame pradėjęs kaip studentas, o šiandien pats dėstantis kitiems, ir kaip jį vertina studentas, dar tik žengiantis pirmuosius savarankiški gyvenimo žingsnius? VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto atstovai – Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius ir elektronikos inžinerijos studentas Nojus Balčiūnas – dvi skirtingos kartos, iš naujo žvelgiančios į šiandienį universitetą ir jo ateitį.