Viešojo sektoriaus darbuotojų įsitraukimo į organizacijos veiklas vertinimas
Recenzentas / Rewiewer | |
Recenzentas / Rewiewer | |
Raišienė, Agota Giedrė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas darbuotojų įsitraukimas į organizacijos veiklas per įsitraukimą lemiančius veiksnius. Darbe keliamas tikslas – parengti viešojo sektoriaus darbuotojų įsitraukimo į organizacijos veiklas vertinimo gaires. Teoriniu pagrindu analizuojama darbuotojų įsitraukimo samprata ir nauda, klasifikavimas bei įsitraukimą lemiantys veiksniai, kaip skatinamieji ir kaip kliudantys įsitraukimui veiksniai. Skatinamųjų veiksnių analizė atliekama iš darbuotojų ir organizacijos pozicijų. Empirinėje dalyje atliekami du tyrimai. Pirmuoju tyrimu siekiama įvertinti skatinamuosius veiksnius, lemiančius darbuotojų įsitraukimą keturiose viešojo sektoriaus srityse – kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos. Tam pasitelkiamas analitinio hierarchijos proceso (AHP) metodas. Gauti rezultatai parodo skatinamųjų veiksnių pasiskirstymą pagal svarbumą. Antrasis tyrimas atliekamas viešojo sektoriaus kultūros srityje, kur respondentai tiriami taikant anketinės apklausos metodą. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti veiksnius, kurie turėtų būti analizuojami vertinant viešojo sektoriaus darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklas. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad siekiant vertinti viešojo sektoriaus darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklas tikslinga organizacijos darbuotojus vertinti pagal tokius veiksnius: motyvaciją, įgalinimą, lojalumą, vertybes, grįžtamąją komunikaciją, įdomų darbą, darbo užmokestį ir karjerą, tobulėjimą ir mokymus, bendradarbius, streso darbe pasekmes, nepasitikėjimą, nesaugumą, susvetimėjimą, emocinį įsitraukimą, fizinį įsitraukimą, asmenines įsitraukimo galimybes. Tuo tikslu sudaryta veiksnių vertinimo skalė. Darbą sudaro: įvadas, teorinė dalis, metodologinė dalis, empirinė dalis, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 80 p. teksto be priedų, 12 iliustr., 15 lent., 141 bibliografinis šaltinis. Atskirai pridedami darbo priedai.
The final master thesis examines employee engagement in organisational activities through the determinants of engagement. The aim of the thesis is to develop guidelines for the assessment of employee engagement in the public sector. The theoretical basis of the study is the analysis of the concept and benefits of employee engagement, the classification and the determinants of engagement as facilitators and inhibitors of engagement. The analysis of the drivers is carried out from the perspective of employees and the organisation. In the empirical part, two studies are conducted. The first study aims to assess the drivers of employee engagement in four areas of the public sector: culture, education, sport and health. The analytical hierarchy process (AHP) approach is used. The results show the distribution of the importance of the drivers. The second study is carried out in the field of culture in the public sector, where respondents are surveyed by means of a questionnaire survey. The aim of this study is to identify the factors that should be analysed when assessing the involvement of public sector employees in the activities of the organisation. The results of the research revealed that in order to assess the engagement of public sector employees in the organisation's activities, it is appropriate to assess the organisation's employees in terms of the following factors: motivation, empowerment, loyalty, values, feedback, interesting work, pay and career, development and training, co-workers, effects of stress at work, distrust, insecurity, alienation, emotional engagement, physical engagement, personal engagement. To this end, a scale has been developed to assess the factors. The thesis consists of: introduction, theoretical part, methodological part, empirical part, conclusions and recommendations, list of references. The volume of the work – 80 p. of text without appendices, 12 illustrations, 15 tables, 141 bibliographic sources. Appendixes included.