Inovacijos architektūroje: komercinės paskirties elektroninis turgus Gariūnuose
Nastulevičiūtė, Ainė Elena | Architektūros katedra |
Inovatyvios architektūros tyrimų objektas - elektronikos ir turgaus projektavimas šių dienų kontekste pritaikant modernios visuomenės poreikiams. Sąvoka, apibūdinanti įvairių rūšių prekybą, stambaus mastelio ir savitarnos būtį ir vidinius sąrangos objektus, Lietuvoje atsirado ne vėliau kaip XIV a. pabaigoje. XVI a. Turgaus ateitis visada priklausė nuo turgaus gyvybingumo, o pastarasis - nuo turgumi besinaudojusios bendruomenės (ji nebūtinai buvo sėsli) vartojimo galimybių. Ankstyvoji turgaviečių istorija - paini, nes jos steigdavosi spontaniškai ten, kur žmonės matydavo patogias galimybes keistis turimais produktais. Tačiau turgavietės nusistovėjimas vienoje vietoje niekada nebuvo atsitiktinis. Jį lemdavo dvi svarbiausios aplinkybės: turgavietės rasdavosi mainų kelių susikirtimo ir turto susikaupimo vietose. Viduramžiais, kai keliai buvo prasti, duokles surinkinėjusių kunigaikščių valdžia dažnai keitėsi, o žmonių bendruomenės buvo neskaitlingos, turgaviečių tinklas negalėjo būti tankus, o mainai jose - gyvi. Žmonės visais laikais keitėsi gaminamais produktais. Šalia bendruomenėms svarbesnių gyvenimo centrų (pilių, šventyklų, svarbių kelių sankryžų, brastų ir pan.) galėjo atsirasti ir pastovios mainų vietos. Šių dienų kontekste galima pastebėti kintantį turgaus poreikį tik nebe reikalaujantį daug darbo jėgos nešiojant daiktus ar siuntinius, o kuriant mechanizuotą, elektroninį mechanizmą, kur žmogus yra tik klientas ateinantis į elektroninio turgaus vidų. Darbe tyrinėjamos praeities turgus, jų trūkumai, privalumai, be to, apžvelgiami modernių inovatyvių struktūrų analogai įvairiose šalyse. Atsižvelgiant į pastatų inovacijas bei išanalizavus galimus sklypus Lietuvos teritorijoje, siūlomas sprendinys, kaip ateityje gali atrodyti inovatyvus elektroninis turgus.
The object of research on innovative architecture is the design of electronics and the market in the context of today, adapting it to the needs of modern society. The concept describing various types of trade, the existence of large-scale and self-service, and the internal objects of the structure, appeared in Lithuania not later than in the 14th century. at the end. 16th century. The future of the market has always depended on the viability of the market, and the latter on the consumption potential of the market-using community (it was not necessarily sedentary). The early history of the markets was confusing because they were set up spontaneously where people saw convenient opportunities to exchange their products.However, the establishment of a marketplace in one place was never accidental. It was caused by two main circumstances: the marketplaces were located at the intersections of exchange roads and the concentration of assets. In the Middle Ages, when roads were poor, the government of the princes who collected tributes changed frequently, and the human communities were numerous, the network of markets could not be dense, and the exchanges within them were alive.People have been exchanging products all the time. In addition to the more important centers of life for communities (castles, temples, important road junctions, brasta, etc.), permanent places of exchange could also have emerged. In the context of these days, one can notice the changing demand of the market only, which no longer requires a lot of labor to carry things or parcels, but to create a mechanized, electronic mechanism where the person is just a customer coming inside the electronic market. The paper investigates the markets of the past, their disadvantages and advantages, in addition, reviews the analogues of modern innovative structures in various countries. Taking into account the innovations of the buildings and analyzing the possible plots in the territory of Lithuania, a solution is proposed as to the innovative electronic market may look like in the future.