Index Copernicus

Straipsnyje nagrinėjami lengvojo automobilio stabdymo procesai tempiant priekabą, išryškinant fizinius, techninius ir saugumo aspektus. Tyrimo tikslas – įvertinti, kaip priekabos masė, stabdžių sistema bei kelio sąlygos veikia stabdymo efektyvumą ir stabilumą. Remiantis literatūros analize, teoriniais skaičiavimais ir modeliavimo duomenimis, nustatyta, kad nepristabdoma priekaba reikšmingai pailgina stabdymo kelią, o netolygus krovinio paskirstymas didina šoninio nestabilumo riziką. Pateikiamos rekomendacijos dėl techninės priežiūros ir vairuotojų parengimo.

Šiuolaikinėje statyboje poliai dažnai naudojami dėl patikimumo ir gebėjimo atlaikyti dideles apkrovas. Projektuojant polius naudojami skirtingi skaičiavimo metodai, kurie tinka konkrečiomis geotechninėmis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių polių laikomosios galios užtikrinimo metodų yra statinis polių bandymas. Tačiau interpretuojant rezultatus bei apkrovos ir nuosėdžio kreivę iškyla problema, kaip pasirinkti metodą ribinei laikomajai galiai nustatyti. Šiame straipsnyje apžvelgiami šeši grafiniai metodai, pritaikyti devyniems skirtingo ilgio ir skersmens CFA poliams, sumontuotiems skirtingose statybos aikštelėse Lietuvoje. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad didžiausias ribinės laikomosios galios verčių pokytis užfiksuotas naudojant Decourt, Chin-Kondner ir Brinch Hansen 80 % metodus, o mažiausias – naudojant JAV armijos inžinerinį metodą. Taip pat pastebėta, kad esant skirtingoms apkrovos nusėdimo kreivėms, Decourt, Chin-Kondner ir Brinch Hansen 80 % metodais gautos keletą kartų didesnės ribinės laikomosios galios nei naudojant kitus metodus.

Straipsnyje aptariami sudėtinių mechanikos terminų šalutinių dėmenų (pažyminių) raiškos priesagos -inis, -ė būdvardžiu ir daiktavardžio kilmininku atvejai. Šio darybos tipo terminų vartosenos VILNIUS TECH ir Vilniaus kolegijos studentų moksliniuose darbuose pavyzdžiai pagrindžia aptariamosios temos sudėtingumą: neretai suabejojama, kuri šalutinio sudėtinio termino dėmens forma yra teiktina – pasirenkama ne žodynuose fiksuota forma ar tame pačiame tekste vartojami tiek išreikšti priesagos -inis, -ė būdvardžiu, tiek daiktavardžio kilmininku to paties sudėtinio termino pažyminiai. Taip atsiranda terminų variantų. Tai neatitinka terminams būdingų požymių: pažeidžiami vienareikšmiškumo, tikslumo, sistemiškumo reikalavimai. Straipsnyje pateikiama šios temos terminų pavyzdžių iš knyginių ir internetinių žodynų, aptariami mechanikos specialybių studentų moksliniuose darbuose pastebimi vartosenos variantai.

Straipsnyje analizuojami vėjo jėgainių pagaminamos energijos prognozavimo metodai, naudojant tikrus duomenis iš Žyneliuose veikiančios vėjo elektrinės. Nagrinėjami keturi algoritmai: artimiausių kaimynų regresija (KNN), atsitiktinių miškų metodas, Ridge regresija ir ekstremalaus gradiento stiprinimas. Modelių tikslumas vertinamas paros lygmeniu, taikant skirtingus duomenų filtravimo ir normalizacijos metodus. Tyrimas atliktas naudojant „R“ programavimo kalbos bibliotekas, automatizuotai pateikiant rezultatus lentelėse ir grafikuose. Pasirinktų metodų palyginimas parodo, kurie algoritmai pasižymi didesniu stabilumu ir tikslumu skirtingais laikotarpiais. Nustatyta, kad tiksliausi ir stabiliausi rezultatai pasiekti naudojant ekstremalaus gradiento stiprinimo metodą.

Learning style is one of the individual variables that influence learning. Understanding and utilising students’ learning styles can help design compelling educational experiences. This article examines the validity of learning style theories to optimise learning strategies and improve student performance. Drawing on models such as VARK (visual, auditory, reading/writing, kinesthetic) and Kolb’s experiential learning theory, the article analyses experimental data obtained from a survey of students participating in the Erasmus Blended Intensive Programme. The study of students’ learning style changes during individual and group learning provided interesting results for possible use in developing teaching materials, both for independent student work and for organising specialised intensive training, taking into account individual learning styles to improve engagement, retention, and comprehension. The analysis of existing research provided different approaches to using learning styles to enhance learning effectiveness. By considering different perspectives on the validity of learning styles, the article highlights practical strategies that teachers and students can use to create a more personalised and effective learning environment.

Frezavimas – vienas dažniausiai šiuolaikinėje pramonėje taikomų mechaninio apdirbimo būdų. Frezavimas, kaip ir kiti mechaninio apdirbimo būdai, sudėtingas procesas, kurio rezultatas priklauso nuo įvairių veiksnių. Kiekvienas veiksnys daro skirtingą poveikį apdirbimo kokybei. Straipsnyje pateikti frezuojamų paviršių šiurkštumo priklausomybės nuo įvairių veiksnių (frezos sukimosi dažnio, pastūmos, frezavimo gylio, tepimo ir aušinimo būdo ir priemonių) įtakos tyrimai. Tyrimų tikslas – nustatyti, kaip šie veiksniai veikia frezuojamo paviršiaus šiurkštumą. Eksperimentiniams tyrimams atlikti sudaryta metodika, naudota profesionali įranga. Straipsnio struktūra: įvadas su literatūros apžvalga, eksperimentinio tyrimo metodika, tyrimams naudota įranga, gauti rezultatai, apibendrinimas bei išvados.

Atrama – mašinos elementas, perduodantis apkrovas pagrindui arba kitoms konstrukcijoms. Paprasta atrama skirta atlaikyti išilgine kryptimi veikiančias jėgas, o lanksti atrama – išilgine ir skersine kryptimis veikiančias jėgas. Lanksčių atramų naudojimo galimybės yra labai plačios. Tiksliojoje mechanikoje lanksčios atramos naudojamos pozicionavimo, mikro pozicionavimo, vibraciją slopinančiose sistemose, taip pat kai reikia tvirtinti su reguliavimu ir kitais konstrukciniais atvejais. Pagrindinė lanksčių atramų problema – stabilumo užtikrinimas. Šiame darbe tiriamos atramų su skirtingų storių ir medžiagų lanksčiais elementais stabilumo priklausomybė nuo lankstaus elemento medžiagos ir gabaritų. Atliktas lanksčių atramų standumo modeliavimas taikant baigtinių elementų metodą (BEM). Atlikus BEM rezultatai analizuoti ir suformuluotos išvados. Gauti duomenys gali būti praktiškai naudojami tiriant ir projektuojant naujas pageidaujamą stabilumą užtikrinančias lanksčias atramas bei tobulinant esamas atramų konstrukcijas.

This study examines how cooperative and competitive organisational cultures differ in their use of internal communication channels, addressing a research gap in understanding communication tools as culturally shaped rather than technologically neutral. Integrating organisational culture theory with contemporary internal communication scholarship, the study analyses survey data on employees’ evaluations of physical and digital communication channels to strengthen two different organizational cultures – cooperative and competitive. The channels include chat applications, collaboration platforms, email, and remote meeting tools. Findings show that cooperative cultures favour dialogic, collaborative, and synchronous channels that support participation and relational cohesion. In contrast, competitive cultures prefer structured, efficiency-driven, and top-down communication that reinforces clarity, accountability, and rapid coordination. Some tools, such as remote meetings, exhibit flexible functions across cultures. The findings reveal clear cultural distinctions. Cooperative cultures strongly prefer dialogic, collaborative, and synchronous communication channels that support participation and relational cohesion. Competitive cultures rely more heavily on structured, efficiency-driven, and top-down channels that emphasise clarity, performance alignment, and rapid coordination. Some tools, such as remote meetings, exhibit flexible affordances, functioning as relational spaces in cooperative cultures and as performance-oriented briefings in competitive ones. These results demonstrate that internal communication acts as a mediating mechanism through which cultural values are enacted and organisational outcomes – such as engagement, identification, psychological safety, and coordination – are produced. The study advances theory by positioning internal communication as a mediating mechanism through which cultural values are enacted, and organisational outcomes emerge. Practical implications highlight the need to align communication systems with artistic orientation and to adapt digital tools during cultural change initiatives.

E-learning platforms generate vast amounts of log data that capture detailed records of learner interactions, providing a rich resource for understanding and improving the learning experience. This article explores how e-learning log data can be transformed into actionable insights to inform educational decisions. By examining key metrics and parameters in available streaming data, educators can identify areas for curriculum improvement, intervention strategies, and personalised learning paths. Data quality issues, privacy concerns, and the need for advanced analytics tools such as machine learning and data visualisation techniques to harness the full potential of log data are discussed. The article analyses a case study from Estonian higher education institutions using log data from the Moodle platform to analyse learning outcomes and identify intervention strategies to prevent dropout/improve learning outcomes. The aim of this article is to provide actionable solutions for education stakeholders seeking to bridge the gap between raw data and actionable strategies by promoting a data-driven approach to e-learning optimisation.

Straipsnyje pateiktas lengvojo automobilio stabdymo rodiklių skaitinis skirtumas, kada automobilyje įjungta stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) ir kada ji išjungta. Bandymai atlikti vadovaujantis „ISO 21994:2022 Passenger cars — Stopping distance at straightline braking with ABS — Open-loop test method“ standarte pateikta metodika, siekiant išsiaiškinti ir pagrįsti skaitinėmis reikšmėmis stabdžių antiblokavimo sistemos efektyvumą ir įtaką pagrindiniams automobilio stabdymo rodikliams. Automobilio stabdymo rodikliai (automobilio greitis, pagreitis, stabdymo jėga, stabdymo kelias) fiksuoti „Dewesoft“ inercine navigacijos sistema (INS), skirta tiksliems padėties, objekto pozicijos, greičio ir pagreičio matavimams. Sistema turi naują „Kalmano“ filtravimo algoritmą, kuris integruoja GNSS (globaliosios navigacijos palydovų sistemos) duomenis su MEMS (angl. Micro-Electromechanical Systems) pagrįsto inercinio matavimo bloko informacija ir užtikrina stabdymo rodiklių matavimų tikslumą ir stabilumą. Tyrimo rezultatai rodo, kad intensyvaus stabdymo metu automobilis buvo veikiamas ~8,5 m/s² išilginio pagreičio, o stabdymo procesas su įjungta ABS yra 0,6 s trumpesnis nei be ABS. Gautas stabdymo kelias 1,04 m yra ilgesnis, kai nenaudojama ABS. ABS užtikrina stabdymo proceso stabilumą: paminos spaudimo jėga yra tolygesnė, pagreitis mažiau kinta, o stabdymo kelias trumpesnis.