Polio pagrindo laikomosios galios nustatymas pagal polio statinio bandymo rezultatus
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Year | Start Page | End Page |
|---|---|---|
2025 | 60 | 65 |
| URI | Access Rights |
|---|---|
| https://hdl.handle.net/20.500.14911/210831 | |
| leidinys internete | Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access) |
Šiuolaikinėje statyboje poliai dažnai naudojami dėl patikimumo ir gebėjimo atlaikyti dideles apkrovas. Projektuojant polius naudojami skirtingi skaičiavimo metodai, kurie tinka konkrečiomis geotechninėmis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių polių laikomosios galios užtikrinimo metodų yra statinis polių bandymas. Tačiau interpretuojant rezultatus bei apkrovos ir nuosėdžio kreivę iškyla problema, kaip pasirinkti metodą ribinei laikomajai galiai nustatyti. Šiame straipsnyje apžvelgiami šeši grafiniai metodai, pritaikyti devyniems skirtingo ilgio ir skersmens CFA poliams, sumontuotiems skirtingose statybos aikštelėse Lietuvoje. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad didžiausias ribinės laikomosios galios verčių pokytis užfiksuotas naudojant Decourt, Chin-Kondner ir Brinch Hansen 80 % metodus, o mažiausias – naudojant JAV armijos inžinerinį metodą. Taip pat pastebėta, kad esant skirtingoms apkrovos nusėdimo kreivėms, Decourt, Chin-Kondner ir Brinch Hansen 80 % metodais gautos keletą kartų didesnės ribinės laikomosios galios nei naudojant kitus metodus.
In modern construction, piles are often used due to their ability to withstand large loads. However, different calculation methods are used in their design, which are suitable for specific geotechnical conditions. One of the main methods of ensuring the load-bearing capacity of piles is the static test of piles. However, when interpreting the results and the load-settlement curve, the problem arises of how to choose a method for determining the ultimate bearing capacity. This article reviews six graphical methods, applied to nine different length and diameter CFA piles installed in different construction sites in Lithuania. After analyzing the results, it was found that the largest variation of ultimate bearing capacity values was observed using the Decourt, Chin-Kondner, and Brinch Hansen 80% methods, while the smallest was observed using the Corps of Engineers method. It was also noted that when different load settlement curves were present, the Decourt, Chin-Kondner, and Brinch Hansen 80% methods yielded several times higher ultimate bearing capacities than those obtained using other methods.